2021 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

Pasikalbėjimas


Žvilga ežeras, tyli vanduo,
Seka medžių gyvenimą lėtą.
- Norit, - sako, - galiu atiduot
Savo gelmę už jūsų vietą

Ant smėlėtų skardžių, aukštai,
Po baltų debesų kepurėm...
Kam gelmė, kai visai nežinai,
Kam esi toks gilus... Pasižiūri

Medžiai mąslūs į ežerą pilką,
Palinguoja šakom ruplėtom:
- Jei ne tu, ne vanduo it šilkas,
Neturėtume čia savo vietos,

Negalėtume stiebtis į aukštį,
Prisiminti kaip augom, kerojom,
Nesvajotume būti paukščiais
Arba ežeru tiesiai po kojom.

Žvilga ežeras, tyli vanduo,
Seka medžių gyvenimą lėtą,
Bet nenori daugiau atiduot
Savo turto - gelmės dumblėtos.


2021 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis

Žodžiai - be šešėlių



aš kalbu ir matau - 
neturi žodžiai šešėlių,
tai kodėl tada tau
jie tokie susivėlę,
 
tai kodėl tada tau
jie baubais pasivertę?
aš kalbu ir matau,
jų tiesioginę vertę:

jeigu du - tai ne trys,
jeigu saulė - ne mėnuo,
puodas - ne virdulys,
naktys - tai juk ne dienos,

aš - ne tu, tu - ne aš - 
taip skaidru ir taip aišku.
mano žodžiai atgręš
savo veidus ant laiško,

kad nebūtų šešėlių,
tų, kuriuos tu girdi...
iš širdies jie, iš sielos,
iš manęs. paprasti.


2021 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

2021 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis

Šeštadienio rytą



Mano vienos laukai,
mano vienos ir paukščių;
lesioja įvairūs snapai
gyvenimą, stuksi ir kaukši,

ir gieda - kiekvienas savaip
skirtingiems dievams dėkoja,
o šie bene springsta juokais
ir trypia nematomom kojom...

Ant mano laukų - balta
rasa, jos lašuos - dangus.
Laukuos - amžina kaita,
paukštis esi ar žmogus...

2021 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

Per vėlu?

per vėlu būna
tik pavėlavus į tualetą
visa kita dar galima suspėti
net jeigu traukinys ir nuvažiavo
tikrai atvažiuos kitas
jeigu užsivėrė durys
atsidarys langas
jeigu nėra išeities
turi būti galimybė
dievai mūsų nebaudžia
jie tik sukuria terpę
mūsų kūrybiškumui skleistis
ir išmokti
kad per vėlu būna
tik tada
kai nuleidžiame rankas


2021 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

Kuo skiriasi vienatvė nuo apleidimo


vienatvė - mūsų pačių pasirinktas gyvenimo būdas
galime būti ir ne vieniši
galime būti su žmonėmis ir tarp jų
galime dalintis ir gauti
gauti ir vėl išdalinti
blogiau yra būti apleistam
apleidimas - tai kitų pasirinkimas nebūti su tavimi
apleidimas tolygus boikotui
apleidimas - kaip nuosprendis įkalinti vieno žmogaus gyvenime
kuriame viskas galima
išskyrus bendrystę

2021 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Pasivaikščiojimas

Išėjau į laukus.
Kojos pačios kylojos. 
Kelias buvo tiesus.
Danguje - žydras rojus.
Medžiai buvo žali.
Paukščiai - tylūs. Nerangūs.
Karvių snukiai - drėgni.
Jų veršeliai - nevalgūs.
Karvių mėšlas - aitrus.
Pievos - baltos. Rasotos.
Traktoriukas - garsus.
Žolės kvapas - miglotas.
Žmonės buvo mieli.
Aš buvau susimąsčius.
Išbarsčiau pakely
Puodus, šaukštus ir samčius.
Parėjau iš laukų.
Raktai. Durys. Namai.
Išbarsčiau iš plaukų
Laisvės kvapą. Vai vai...


2021 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Mažmožiai

 Pasikalbėkim
apie mažmožių skurdą,
perlais nusėtą...

Vampyro būtis


vokai apsunko
vos tik praregėjau
smėlyje apvoliotus obuolius
varčiau akiduobėse
mojuodama
švininėmis blakstienomis
kol nebeištvėrę įtampos
ėmė protestuoti smilkiniai

šiandien man artima
vampyro būtis

2021 m. rugpjūčio 21 d., šeštadienis

Viena ne/Indijoje



"Viena Indijoje" - trečioji Vaivos Rykštaitės knyga. Kažkada buvau skaičiusi vieną ištrauką, atsitiktinai surastą interneto platybėse, ir pagalvojau, kad, oi, tikrai, šitos tai neskaitysiu. Kol galiausiai supratau, kad nevalia spręsti apie knygą iš jos viršelio, arba iš vienos, iš konteksto ištrauktos, citatos. 

Dabar jau neatsimenu, kokie likimo vingiai mane paskatino labiau domėtis būtent šios rašytojos kūryba, bet kartą paragavusi - nebegaliu sustoti. Užtai kaip patrakusi naršiau po internetą ir ieškojau būdų gauti būtent šią knygą. Buvau nusipirkusi elektroninę jos versiją tiesiai iš pačios autorės asmeninio tinklaraščio, bet netyčia ištryniau. Tada knygos.lt puslapyje suradau jau skaitytą egzempliorių ir buvau laimingesnė negu gavusi saldainį (o saldainius aš dievinu!).

Rašydama apie "Viena Indijoje" negaliu būti objektyvi, nes tuoj pat prisimenu studentavimo laikus, kai su draugais ir pažįstamais vasaromis uždarbiavome Anglijoje. Nepakartojamas laikas ir nepaprastas jausmas būti toli nuo namų, nepriklausomam, laisvam nuo "o ką kiti pagalvos" pančių. Skirtumas tik tas, kad aš keliavau užsidirbti pinigų, o Vaiva - ieškoti savęs.

Stebuklinga šalis - Indija. Niekada nesu joje buvusi, nieko daug (išskyrus tiek, kiek galima sužinoti apie šalį iš kelių bolivudinių filmų) nesu apie ją girdėjusi. Tačiau Vaivos Rykštaitės dėka pabuvau toje stebuklingoje šalyje, keliavau perpildytais traukiniais, džipais, pėsčiomis su kuprine ant pečių, girdėjau šūkaujančius ir čiajų siūlančius gatvės prekeivius, užuodžiau indiško maisto kvapą, įsimylėjau vienatvę ir, žinoma, pačią Vaivą Rykštaitę. Ne ta aistringa meile, ne, bet ta idealistine, pilna susižavėjimo, herojine meile. Žemai lenkiuosi prieš žmones, išdrįstančius klausyti širdies balso, ieškoti atsakymų ne tik knygose, bet ir kitose šalyse, kur, atrodo, dėl nešvaros, žmonių gausos ir dar bala žino ko pats velnias nusilaužtų koją. Palikti saugų ir pažįstamą savo pasaulėlį ir leistis į nežinomybę, į nuotykį, pasikliaunant sėkme ir visiškai svetimais žmonėmis - ne kiekvieno nosiai, o dar nuosekliai, vaizdžiai ir įkvepiančiai viską atpasakoti gali tikrai retas. 

Jeigu netikit, imkit ir skaitykit, o skaitydami - įsitikinkit patys 😉.


Už vakar...



už vakar rašau
nes vakar praėjo
ir žodžiai it sagos
tylon nuriedėjo

nutrūkusios sagos
smulkutės ir greitos
į nieką pavirtusios
sąžinėj raitos

nenoriu jų jausti
per skaudūs numirę
sutrinsiu surinkus
į obuolių tyrę

pasaldinsiu žodžiais
gyvenimo košę
ir daug laimingesnė
į rytdieną drošiu


Sofa



ji trenkia gyvenimu
o gyvenimas mūsų
turi labai intensyvų kvapą
ji priima jį
kaip mes priimame dienos skubą
į save
kol ima virpėti pirštai
kol pagelstame
ir prisigeriame kvapų
kuriais žymime savo kelią
kad likimo broliai galėtų sekti iš paskos
iki pat mūsų svetainės
ir sąmoningai nejausti
gyvenimo trenkimo

2021 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Skaitant Hanos Arendt biografiją

esu su tavimi
tu princo* žodžių skonio
ir tavo mintimis
džiaugiuosi tarsi ruonio

dresūros pavyzdžiais
likimas tai ar ne
su pat pirmais gaidžiais
skubu skaityt tave

ir viską suprantu
akimirką kai švinta
atsiveria krantų
šešėliai atrakinti

* Biografiją "Profesija filosofė arba Meilė pasauliui: Hanos Arendt gyvenimo istorija" parašė Aloizas Princas 

2021 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

Kaip gi tu, vaikeli?



Kaip gi tu, vaikeli,
Be manęs gyvensi?
Ar ubago maišelį
Ir lazdą pats pakelsi?

Ar sugebėsi tyliai
Klausyt likimo žodžių,
Ištarti tikrą "myliu"
Lelijai, astrai, rožei?

Ar dar išdrįsi klausti,
Jei nieko nemokėsi,
Ir gilią mintį austi
Visai nesidrovėsi?

Ar sau teisingas būsi
Ir kito nenuteisi,
Mokėsi pasirinkti
Ir žmogui rinktis leisi?

Ar gerbsi ir tausosi
Gyvybę, laisvę, žemę tu
Ir viską atiduosi,
Kad tamsumas prašalintum?

Ar lauksi, kai atrodys,
Jog nebėra ko laukti,
Tikėsi, kad gal' žodis
Balta puta atplaukti?

Ar prisiminsi mamą,
Kai rudenį vėjuotą,
Voratinkliais pavirtę,
Sklandys plaukai po sodą?



2021 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Melancholija


šiandien Dievas dosniai laisto
savo sodus
ir mane -
rožę
pamiltą mažojo princo
žiūrinčią į lietų 
pro saugaus burbulo
langą
ir vis ieškančią durų
kurias mato tik protingi
kad galėčiau išleisti savo vaikiškąjį aš
pasižaisti balose
atspindinčiose Dievo veidą

2021 m. rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Nuo galo

 

skaitau "Romaną su Frau"*
ne nuo pradžios
o nuo galo
mėgstu pradėti nuo pabaigos
judėjimas nuo žinojimo į nežinią
užburia
verčiu puslapį po puslapio
ryju patirtį
tarsi kardų rijikas kardus
ir negaliu liautis
ieškoti pradžios
nes kai žinai pabaigą
nebebijai įsipjauti širdies

*"Romanas su Frau" - Violetos Šoblinskaitės Aleksos poetinis "romanas"


Lieknėjimo mantra


buvau
pamačiau
užsikrėčiau
viltimi
būti 
geresne
savo
pačios
versija

įsibersiu
miltukų
suplaksiu
su 
vandeniu
ir
sutirpsiu
kaip
mėnulis
iki
jaunaties
lanko

2021 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

Būti?




snaudžiu idealioje oazėje
prapuolusi sapne apie save pačią
būnu dvigubai
nors galėčiau ir nebūti
turiu teisę rinktis
tikėti ar ne
kad prabusiu 
kad būsiu tik vieną kartą
nors puikiai žinau
ateis vakaras
panirsiu į sapną
kaip į vandenį
ir užgniaužusi kvapą lauksiu
pabaigos
išlaisvinančios nuo pasirinkimo jungo
būti vienaip ar kitaip


2021 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

Katės, šunys, mes ir gyvenimas



tyliai įsėlina katės
į vidų
brenda per rūką
it prisiuosčiusios valerijono
ir trinasi į sienas
saugančias širdį
kol šios įsielektrina
ir ima šviesti
it jonvabalių užpakaliai
širdis sušyla
jau myli
kol katės murkia
kol trinasi ir kibirkščiuoja
kol rūkas kvepia valerijonu
kol kačių neišvaiko šunys
paleisti nuo pavadėlių
jo didenybės 
gyvenimo

2021 m. rugpjūčio 10 d., antradienis

2021 m. rugpjūčio 8 d., sekmadienis

Tyla - gera byla



tyla - gera byla
--------------------
---------------
---------
-----
--
-
nes po tylos 
žodžiai ir vėl kalba
-
--
-----
---------
---------------
--------------------
tiesą

2021 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis

Dangaus šypsenos




Geltonas dangus - kairėje,
Pilkšvai mėlynas - dešinėje,
Vienas turi saulę,
Kitas - dvi vaivorykštes.
Lietaus nuprausti šaligatviai
Į kelionę pakviečia sraiges ir sliekus,
Nusimaudę medžiai tyli,
Mėgaudamiesi laikina švara,
Kuria kvepia oras
Ir kurios užtenka net mano sielai.
Neieškosiu šiandien prasmės,
Netikėsiu stebuklais,
Nesigraušiu dėl neišsipildžiusių svajonių,
Nes šį vakarą noriu tik vieno - 
Džiaugtis akimirka,
Padovanojusią man spalvotas dangaus šypsenas.


2021 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

Trilogija


1.
Apniukęs rytas.
Lietaus lašai suranda
Namus žemėje.

2.
Žmogaus likimas
Niekuo nesiskiria nuo
Lašo likimo.

3.
Visi ateinam
Iš dangaus ir grįžtame
Į dangų vėlei.

2021 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis

Dabar





paskęsk paskęsk paskęsk
dabar čionai many
kol dar dangus žvaigždes
sūpuoja debesy

kol dar langai tamsoj
šviesos kvadratais tviska
nes tuoj nes tuoj nes tuoj
pakeis rytojus viską


2021 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

Vis nespėju...

Iliustracija iš wdr.de


vis nespėju
kiti jau toli
lyg išplaukę ties miško dryžiu
aš dar čia
kuičiuos patvory
o norėčiau kuistis Paryžiuj

laikas kraipo ūsus
nepavysi
per lėta per lėta per lėta
kiek dar graušies
ir ką gi darysi
kad suprastum kur tavo vieta

sėdžiu lysvėj
saulė nuraudus
glosto galvą lyg būtų mama
vėl šypsaus
nugara prisigaudus
prie tvoros ir jos man gana

nes nespėju
ir niekad nespėsiu
aš lėta aš lėta aš lėta
man užtenka
nupjaut ką pasėsiu
nes maža mano planeta



Haiku apie vakar




Vakar praėjo,
O aš vis tiek negaliu
Mylėt šiandienos...


2021 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis