šiandien Dievas dosniai laisto
savo sodus
ir mane -
rožę
pamiltą mažojo princo
žiūrinčią į lietų
pro saugaus burbulo
langą
ir vis ieškančią durų
kurias mato tik protingi
kad galėčiau išleisti savo vaikiškąjį aš
pasižaisti balose
atspindinčiose Dievo veidą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą