Iliustracijos autorius Skogflickan |
Krinta plunksnos iš pilko dangaus,
Krinta purūs vatos gniutulai...
Sniego močia negaili žmogaus,
Jai svarbiausi - jos patalai.
Krinta purūs vatos gniutulai...
Sniego močia negaili žmogaus,
Jai svarbiausi - jos patalai.
Paraitojus rankoves, žvali,
Net nuo darbo raudonais veidais
Purto, krato, kedena, dar gi
Paplekšnoja smagiai su delnais.
O paskui atsidūsta lengvai, -
Kvepia oras šviežia gaivuma:
Atverti į pasaulį langai -
Pataluose užmigus žiema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą