Laisvė - kas ji?

Nuotraukos autorius Istvan Kadar Photography/Getty Images

Velykų atostogos baigėsi. Nuo šiandien vaikai toliau mokosi nuotoliniu būdu. Pijus vos vieną savaitę buvo mokykloje nuo žiemos atostogų pradžios. Mokykla, anksčiau buvusi savaime suprantamu dalyku, dabar virto į išsvajotą instanciją, į kurią pakliūti nėra jau taip parasta. Uždraustas vaisius visada saldesnis. Mokyklos atžvilgiu tai tikrai. Jau ne kartą girdėjau vaikus skundžiantis, kad mokykloje daug paprasčiau mokytis negu namuose po mamos "priespauda". 

O aš juk noriu tik gero. Kol dar turiu laiko stengiuosi išmokyti vaikus savarankiško mokymosi. Jie turi galėti puikiai išsiversti ir be suaugusiųjų priežiūros, nes juk amžinai nesėdės po mamos sparneliu. Savarankiškumas - vienas svarbiausių žingsnių į nepriklausomybę, į laisvę. 

Laisvė - toks labai labai platus dalykas. Net ne dalykas, o galimybė. Jeigu turime galimybę rinktis (o ją visada turime), tai esame laisvi. Anksčiau labiau idealizavau laisvę. Ji man atrodė kaip nesugaunama paukštė. Tačiau jeigu žiūriu į ją kaip į galimybę, tada viskas pasidaro labai paprasta ir aišku. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, mes renkamės mažiausiai iš dviejų galimybių - eiti ar neiti, sakyti ar nesakyti, prašyti ar neprašyti ir t.t., ir pan. Net pačiose kebliausiose situacijose mes turime galimybę rinktis. Tiesa, turimos alternatyvos ne visada mus tenkina, ne visada atrodo priimtinos, bet jos yra ir tai įrodo, kad esame laisvi. 

Man šiandien to ir užtenka - turėti galimybę pasirinkti. Tokią privilegiją įgyjame su pilnametyste, kartais - šiek tiek anksčiau. Ji nėra prigimtinė. Laisvė yra gyvenimo duotybė. Kol esame maži, visus sprendimus už mus priima tėvai ar globėjai, ir tik pradėdami savarankišką gyvenimą įgauname teisę į individualią egzistenciją, o taip pat ir į asmeninę laisvę. 

Kartu su laisve įgyjame ir teisę į atsakomybę už savo veiksmus. Tas, kas gali būti laisvas, turi žinoti tos laisvės kainą. Net ir laisvė negali pabėgti nuo priežasties pasekmės dėsnio. Šiuo atveju laisvė nėra laisva. Tai bent atradimas! Laivė iš tiesų nėra laisva. Ji supančiota priklausomybės saitais, nes viena pati niekada negalėtų egzistuoti. Apibrėžiant ją kaip galimybę, kaip duotybę, kaip individo veiksmų pasekmę, negalima suprasti jos kaip kažko atskiro. Tai tik žmogaus pomėgis personifikuoti įpučia laisvei "gyvybės" (mano laisvė atrodo lygiai taip pat kaip Laisvės statula JAV, su iškelta į viršų ranka, bylojančia apie pergalę). 

Galėčiau ilgai kalbėti apie laisvę ir apie ją skaityti. Bet šiandien dar turiu gausybę darbų, kuriuos būtina padaryti. Niekas manęs neverčia - laisva valia prisiimu atsakomybę juos nudirbti, nes mėgstu tvarkingus namus, gryną orą, skanų maistą ir man labai labai patinka, kai mano vaikai šypsosi.

I. Vito