 |
| Iliustracija iš wdr.de |
vis nespėju
kiti jau toli
lyg išplaukę ties miško dryžiu
aš dar čia
kuičiuos patvory
o norėčiau kuistis Paryžiuj
laikas kraipo ūsus
nepavysi
per lėta per lėta per lėta
kiek dar graušies
ir ką gi darysi
kad suprastum kur tavo vieta
sėdžiu lysvėj
saulė nuraudus
glosto galvą lyg būtų mama
vėl šypsaus
nugara prisigaudus
prie tvoros ir jos man gana
nes nespėju
ir niekad nespėsiu
aš lėta aš lėta aš lėta
man užtenka
nupjaut ką pasėsiu
nes maža mano planeta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą