aš kalbu ir matau -
neturi žodžiai šešėlių,
tai kodėl tada tau
jie tokie susivėlę,
tai kodėl tada tau
jie baubais pasivertę?
aš kalbu ir matau,
jų tiesioginę vertę:
jeigu du - tai ne trys,
jeigu saulė - ne mėnuo,
puodas - ne virdulys,
naktys - tai juk ne dienos,
aš - ne tu, tu - ne aš -
taip skaidru ir taip aišku.
mano žodžiai atgręš
savo veidus ant laiško,
kad nebūtų šešėlių,
tų, kuriuos tu girdi...
iš širdies jie, iš sielos,
iš manęs. paprasti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą