Mano vienos laukai,
mano vienos ir paukščių;
lesioja įvairūs snapai
gyvenimą, stuksi ir kaukši,
ir gieda - kiekvienas savaip
skirtingiems dievams dėkoja,
o šie bene springsta juokais
ir trypia nematomom kojom...
Ant mano laukų - balta
rasa, jos lašuos - dangus.
Laukuos - amžina kaita,
paukštis esi ar žmogus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą