Nešokinėjančios kojos

aš šokinėčiau, oi, kaip šokinėčiau,

per kvadratėliais klotą kelio tinklą,

jei tik nebūčiau vėlei užsiėmusi

spalvom, jų maišymu į vieną - pilką.

ir jei tiktai galėčiau jas pasiekti,

tas plyteles, nuo mano padų bėgančias...

sustoju. laikas laša man ant sprando.

aš kojas budinu, giliai bemiegančias,

kad šokinėtų, kad taip šokinėtų,

kaip šokinėdavo dar mažos būdamos.

bet kojos nejuda visai iš vietos,

apsunkusios nuo pilko milo nūdienos.

Ašarų sriuba

 

Atidengiu puodynės dangtį,

ieškodama auksinio medaus,

o surandu pasūdyto vandens.

Nei gerti, nei išpilti - ką daryti?

Iš didelio it miesto katilinės kaminas nusivylimo

medaus neprisikopsi. Ne...

Bet pasiraususi šaldytuve

randu svogūnų, morkų, bulvių...

Bus vakarienei ašarų sriubos!

Baltas sparnas

nukrito baltas sparnas

ant mūsų miesto

prislėgė

nuo plunksnų linksta medžiai

ir sutrikę praeiviai

kiek dangaus mums reikia

angelų baltumo

subadyto nuo žvilgsnių

ieškančių išsigelbėjimo

tavo didybės šviesoje, Dieve,

kiek dangaus mums duosi

tiek imsime nesidrovėdami

visą angelo sparną

kad jis užklotų mūsų nuodėmes

trumpam atokvėpiui

raudonų nosių karalystėje

 

Lūžis

kai išeina žmogus

kad daugiau nesugrįžtų

atkeliauja į mus

nesuprantamas ryžtas

eiti siekti ir būti

rodos viskas už mintį

kad galėtumei krūtį

Žemės žįsti auginti

pasiilgusią sielą

žydro žiedo žibuoklės

kad išėjusio vėlę

atkalbėtum nuo duoklės

Šiandien tikiu

atsiduodu į likimo rankas

šiandien tikiu viskuo

kas neįtelpa į mano sąmonės namus

Būna laikas

Būna laikas, kai trykšta fontanai

iš gilių it planetos gelmių

ir atrodo, kad sąmonė mano

rėkia: "Eikit visi po velnių!"

O kai vakaro saulė nurausta

tarsi mano išverktos akys,

aš einu po dušu nusiprausti

visą savo sunkumą išsakius

visad klausančioms tavo ausims

ir didžiulei it Žemė širdžiai.

Kai naktis savo tamsą surinks

būsiu aš ta, kuri viską girdi.

Pabėgimo planas

oi kaip mane užspaudė

darbai savam glėby

šnopuoju orą gaudau

vos sutelpu savy

tuoj imsiu išsinersiu

iš savo kiauto kieto

ir atiduosiu garsų

minties knarkimą lietui

Sniegas

krinta dangaus kąsniai

balti

jų spalvą net tamsoj matau

sielos akimis

o gal pasąmonės

kuri žiūri iš praeities

turėjau išmokti būti teisingiau

bet teisingumas perbėgo į kitą gatvės pusę

sninga ir ten

tik snaigės ten...

juodos

 

Pasivaikščiojimas

 

išeinu iš savo namų 

ir oras palei nosį sustingsta

tiek to

pagalvoju

nesušalsiu

ir nusiveju blėstantį dangų

jame it žuvys plaukioja mintys

sugaunamos tik sningant žvaigždėms į sapną

gražios tokios bet dar ne mano

pamojuoju joms pirštinėta ranka

ir vėl sugrįžtu į šiltą gyvenimo klegesį

Į visų tiesą

žiūriu į pasaulį

pro savo akinių stiklus

pritaikytus mano netobuloms akims

ir žinau

kad kitaip nematysiu

jeigu labiau neatsimerksiu

praskleidusi prieblandos užuolaidas

į visų tiesą

Viena mintis

vos viena mintis

aplankė mane šiandieną

išgyventi

apsiginklavusi atidėliojimo praktikomis

kovoju su neatidėliojamais darbais

išgyvensiu

kad rytoj

viską pradėčiau iš naujo

Potvynis pas Frederikę

užliejo pievas vanduo

lyja

plaukia sodai ir valtys juose

valtyse tupi susodintos viltys

kai nuslūgs vanduo

nors lyja

susinešime daiktus į rūsius

paslėpsime savo perteklių juose

teliuškuoja prie slenksčio vanduo

kai lyja

atmerktomis akimis miegame

bijodami tapti liūdinančiais skaičiais ryto žiniose

užliejo sąmonę vanduo

lyja

mintimis apie ateitį nors jos nematyti

vis tiek laikomės už medžio kad srovė nenuneštų 

 

Paskutinis veiksmas

įsikibau 
į 

dėdės 

Miego 

skverną 

 

tegul 

neša 

į 

sesės 

Energijos

glėbį

 

Atodūsis

atsiprašau,

šnibždėdama kaip vėjas,

kur krebžda užu lango,

pasakau

ir palengvėja, oi, kaip palengvėja

kuprinė ant pečių 

ech, pavargau...

 

Kaip bus dabar?

 

kaip bus dabar?

ar laikas kito skonio

ir konsistencijos kitos bei kvapo?

ar jis tiesiog gilesnis ir lėtesnis

staiga nuo šiandien mano juslėms tapo?

kaip bus dabar?

kaip jausiu savo būtį?

ar iš pradžios į metų baigtį liesis

didžiulės mintys ir didžiuliai siekiai?

ar atsiversiu jiems rankas ištiesiu?

kaip bus dabar?

skaudės dar senos žaizdos?

ar nyks randai kaip pėdsakai sniege

ir nusiprausus naujametiniam lietuj

aš džiaugsiuos saule šviežiame laike?