Baltas sparnas

nukrito baltas sparnas

ant mūsų miesto

prislėgė

nuo plunksnų linksta medžiai

ir sutrikę praeiviai

kiek dangaus mums reikia

angelų baltumo

subadyto nuo žvilgsnių

ieškančių išsigelbėjimo

tavo didybės šviesoje, Dieve,

kiek dangaus mums duosi

tiek imsime nesidrovėdami

visą angelo sparną

kad jis užklotų mūsų nuodėmes

trumpam atokvėpiui

raudonų nosių karalystėje