Nešokinėjančios kojos

aš šokinėčiau, oi, kaip šokinėčiau,

per kvadratėliais klotą kelio tinklą,

jei tik nebūčiau vėlei užsiėmusi

spalvom, jų maišymu į vieną - pilką.

ir jei tiktai galėčiau jas pasiekti,

tas plyteles, nuo mano padų bėgančias...

sustoju. laikas laša man ant sprando.

aš kojas budinu, giliai bemiegančias,

kad šokinėtų, kad taip šokinėtų,

kaip šokinėdavo dar mažos būdamos.

bet kojos nejuda visai iš vietos,

apsunkusios nuo pilko milo nūdienos.