Viltis

viltis vis miršta

visad paskutinė

nors durnių motina

bet nenužudoma

 skęstame

įsikibę jos tarsi šiaudo

ir net tada

kai nėra išeities

ji lyg maža mergaitė

atbėga iš už kampo

ir šviesdama žaliomis akimis

išveda mus į galimybių alėją

viltis neprašė būti pavadinta

MES jai davėme vardą

tai kieno ji motina?

ir kokie jos vaikai?

Jausti būtina...

 

Iliustracija iš i.pinimg.com

jausti būtina

viską

net lengvą

tarsi sapnas

magijos skonį

įelektrinantį

orą aplink mus

ir net mus pačius

vizijos atėjimą

laiko praskirtį

pasaulių trintį

dievą

velnią

žemės virpėjimą

save

ir laikinumą

paliekantį amžiną pėdsaką

visatos akyje

nieko nematančioje

tik atspindinčioje 

tiesą

kurios dalimi esame

jeigu dar nebuvome sumeluoti

 

Vaizduotės lopšys

 

Nuotrauka iš artiks

TYLA 

neaidi ji

spaudžia galvą

iš vidaus į išorę

kada

nieko nebėra

nei garso

nei šešėlio

tada labiausiai

skauda

nes

tyla pilnesnė

už pasaulį

ji

VAIZDUOTĖS LOPŠYS

Buvo - bus dar

Nuotrauka iš zarasuparapija

Buvo žibėjo

Žvaigždė virš Betliejaus,

Krito ant kelių

Karaliai atėję.

Buvo Kalėdos,

Buvom susėdę,

Kilom ir vėlei

Verkėm priėdę.

Buvo stebuklų,

Metas ne mūsų:

Kažkam vieną kuklų,

Kažkam laimės pusė.

Buvo, praėjo

Visa, kas esam,

Kuo nusidėjom,

Kaip išmaldos prašėm.

Buvo, bet vėlgi

Mintis pravėdinę,

Lūpas suvilgę,

Atstatę krūtinę

Dirbam, nes žinom,

Laikas retėja,

Jei negrąžinam,

Skolos didėja;

Bus dar ligų

Ir rūpesčių kalnas,

Bet pamažu

Išvaikysime velnius

Ir būsime taip,

Kaip būti mums verta -

Kad Žemė dar džiugintų

Šimtąjį kartą.

Pasirašyk ir aš eisiu...

                                                                                                                                                                                                                     Nuotrauka iš patriciamrobertson

 

Pasirašyk ir aš eisiu

Žalios stotelės ieškoti,

Be dviračio ir be teisių

Autobusu išvažiuoti

Į negyvenamą salą,

Kurioj rašysiu ant smėlio

Ne SOS, ne HEPL, ne VALHALA,

O aleliuja! Kalbėjo

Kadaise rytmečio vėjas,

Kad saulei gęstant stos štilis,

Bet man lig šiolei norėjos

Klausyt, kaip čiulba dagilis,

Pabūti vilkdalgio žiedu,

Gile, kur šimtmetį snaudžia

Šaknies storos prisilietus

Ir savo laikmečio laukia,

 

Erelio sparną paliesti,

Kol sklendžia saulės artybėj,

Ant akmenėlio prisėsti

Ir pasvajoti ramybėj,

Gamtos kvėpavimą uosti,

Širdies plakimą jos justi,

Gyvent ir nenusibosti...

Tačiau pirmiausia - nubusti. 

Lašas putojančio vyno

Nuotrauka iš kamileslife

Geria siela anksčiau negu lūpos

Lašą lengvo putojančio vyno, 

Žemė skuba, nelaukia, kol klūpo

Įsikibus į beržą Bagira, 

Siurbia sulą, ši varva per smakrą, 

Kapsi sniego pusnin ir putoja... 

Atsivėrusios poros it čakros

Vėjo pirštais it dūdomis groja. 

Tavo akys jau juodos iš geismo, 

Meilės man ir ne man - tai svajonei,

Su kuria geriant laimę į teismą

Patenki, nes laukt nebenori,-

Liesti, būti, jausti anapus

Savo kūno, proto ir syvų...

Lyg užgimtum dar kartą iš naujo

Vien nuo lašo putojančio vyno. 

Kalėdų rytas

Čeža popierėliai nuo ankstyvo ryto,

Vaikai atsikėlę po egle sukrito,

Akys šviečia skaisčiai, džiaugsmas begalinis

Veržiasi iš lūpų ir mažos krūtinės. 

Nuostabu Kalėdoms gauti tokį džiaugsmą,

Kurs ilgam išsaugo atminty šį jausmą;

Šventės mus pripildo nekasdienio gėrio - 

Juo dalintis gera, jį pajausti miela. 

Advento kalendorius: gruodžio 24

 Nuotrauka iš wallpaperflare

 

Ateini, mažas Dievo sūnau,

Mūsų margą pasaulį patirti,

Mus išmokyt naudot atsargiau

Kūną, žodį, teisumą ir viltį.

Ateini, mažas Dievo sūnau,

Širdį savo po lygiai dalyti,

Nebijot ateities, daug drąsiau

Mus mylėti ir mus išganyti.

Ateini, mažas Dievo sūnau,

Kad kiekvienas ramybę pažintų.

Lenkiam galvas ir tiesiame tau

Savo dovanas aukai grąžinti.

Advento kalendorius: gruodžio 23

 

Nuotrauka iš Skanauk su Aušra

Diena išaušo,

Rankoves raitojo:

Plovė grindis

Ir indus išmazgojo,

Kepė aguonų

Pyragą mielinį,

Dabino vazoną,

Jame amarilį

Raudoną it uoga

Laistė. Vaišino

Vikriai kaip moka

Vaikus mandarinais,

Ruošė ir stengėsi

Tarsi pelenė

Seseriai rytdienai

Lengvinti dalią,

Šypsojosi gailiai

Siaubingai pavargus,

Kai vakaras švelniai

Glostė jai plaukus,

Klausėsi mąsliai

Lietaus ir vėjo,

Stebėjos, kaip greitai 

Laikas praėjo,

Kaip gardžiai kvepia

Jo pėdsakų eilės:

Rūpesčiu, darbu,

Auka iš meilės.

Advento kalendorius: gruodžio 22

Nuotrauka iš grokiskis

Kalėdų senis dovanas riša,

Vardus užrašo, saldainį kiša

Už kaspinėlio, už juostos raštuotos,

Kad laimė saldi būt, o džiaugsmas - cukruotas,

Kad juoktųsi širdys didelio, mažo,

Kad užsimirštų pilki miražai,

Kad šiluma, bendrą stalą apsupusi,

Liktų ilgam. Jau dabar atsitūpusi

Dairosi šventė po eglės šakom,

Ar yra vietos Tikrom dovanom;

Ruošiasi Žemė, žmogus ir likimas

Kūdikio Jėzaus-Vilties atėjimui.

Advento kalendorius: gruodžio 21

Nuotrauka iš schachtraining

Pirmadienis, tačiau kitoks, 

Be nerimo ir perdėtos skubos, 

Nebijant ryto, nepeikiant dienos - 

Tylus, darnus. Širdis šįkart nešoks; 

Ji tyliai belsis į slaptingo sodo

Vartus, kurie tik kartą per metus, 

Tik šventą Kūčių naktį atsiveria į mus

Ir sielos būklę atskleidžia, parodo. 

Kiekvieno skirtingas, kitoks tas sodas, 

Vienų - vešlus, kitų - dykynė,

Vienų išgrįstas, kitų žolynais

Ir medžiais apsodintas. Rodos,

Nereikia niekam to žinoti, 

Tegul jis auga, arba skursta, 

Paukščius lai girdi, ar apkursta, 

Giliai paslėptas sieloj tūnoti.

Bet kaip tada atpažinti pavojų

Kuris pasimeta tarp rūpesčių, 

Lyg koks grybelis kojų tarpupirščiuos.

Užmirštam širdį patikrint, svajojam

Apie namus didesnius ir ant pirštų

Tviskančius deimantus, pirkinius, prabangą, 

Apie karjerą ir perdėtą pagarbą,

Tačiau savo vidų visai užmirštam. 

Užtai sielos sodus kasmet apžiūrėkim:

Laistykim, plėskim, formuokim medžius, 

Lai gėlės augs, žydės, o ne džius, 

Piktžoles raukim lauk, išravėkim

Ir būkim patenkinti tuo, kuo mes esam, 

Kaip būnam, kaip ieškom, kaip mylim, 

Ką sakom, ką mąstom, kaip tylim... 

Kinkykime ratuosna iššūkius drąsiai,- 

Gyvenimo džiaugsmą jau ratuose rasim. 

Advento kalendorius: gruodžio 20

 

Nuotrauka iš Desktop Nexus

Advento žvakės keturios šviečia:

Pirma - už taiką ir ateitį šviesią,

Antra - už viltį, kurios dažnai stinga,

Trečia - už meilę, didžiai galingą,

O ketvirta, šiandien tik uždegta,

Bus už tikėjimą mūsų. Staiga

Akys nušvinta, supratus, kad laimė

Gyvena kiekvieno Rūgpienių kaime.

Advento kalendorius: gruodžio 19

 

Nuotrauka iš citizenz

Atkeliaus, tikrai atkeliaus,

rogėm medžio ir kinkiniu elnių,

laiko juosta pečius apsisiaus,

susiverš tvirčiau sagtį nuo kelnių,

kiekvienam, net ir to nevertam,

dovanų iš maišo ištrauks,

kad turtingi taptume, tam,

bet daiktais mūs būties neužkraus.

Kas gi ta nuostabi dovana,

kurios reikia laimei sugauti?

"Hou hou hou! Lai nuo šiol visada

jums tikėjimas padeda augti!"

Advento kalendorius: gruodžio 18

Nuotrauka iš kommwirmachendaseinfach

kol rytas, kol dar malonu,

kol miega dar visi nesutarimai,

save šviesom kalėdinėm apkabinu, -

tyla dalijasi vertingais patarimais:

"kantri būk, apgalvok žodžius gerai,

nešauk, nesikankink ir neliūdėk,

geriau energiją nukreipk į tai,

kas turtina. Tu tik pasižiūrėk,

kaip klevas meta parudavusius lapus,

plikom šakom po vėją graibo, -

kaip jis išlieka tvirtas, bet lankstus.

Ir tau nereikia lapų kraigo-

-balasto, su kuriuo palūžt lengviau.

Ramybėje jėga, duok sau truputį laiko."

Šypsausi, nes dabar ir aš žinau,-

aš - medis, mano šaknys mane laiko.

Advento kalendorius: gruodžio 17

Nuotrauka iš blog.b-p-w.de

Gyvenimas - tai mokslas, 

kuris ne kiekvienam įkandamas, 

bet argi ne žmogaus prigimtinis smalsumas atvedė jį iki 21-ojo amžiaus?

Būkim smalsūs, drąsūs ir veržlūs, 

nes už mus niekas nenugyvens mūsų gyvenimo, 

nepatirs nuotykių, 

nepajaus nė vieno jausmo

ir nebus taip, kaip galime būti tik mes patys. 

Nesitaikykim prie gyvenimo, 

o gyvenimą pritaikykim sau; 

mūsų unikalumas paverčia mūsų gyvenimus išskirtinius, 

o ne atvirkščiai. 

Taigi mokykimės nuolat ir visur, 

kad įkąstume ne tik mums kandančius, 

bet ir patį gyvenimą. 

Advento kalendorius: gruodžio 16

 

Nuotrauka iš lesendesfedervieh

Gali, jei nori, pykti -

Tam turi teisę,

Net ir advento metu.

Kartais nepadeda

Nei girliandos, nei eglės kvapas, nei imbieriniai sausainiai,

Kartais nusivylimas, skausmas, bejėgiškumas

Būna daug didesni negu tu.

Tada pyksti.

Ir dėl to niekas nekaltas; 

Pyktis - vienas iš kertinių mūsų jausmų.

Pykti sveika,

Jei apie jį kalbi,

Jei nesislepi už devynių sienų,

Nelaikai savyje, kol jis tampa tavimi.

Pykti yra gerai,

Kol kumščiai miega kišenėse,

Kol daiktai ilsisi savo vietose...

Kol pyktis yra žodis,

Tol yra vilties, 

Kad netrukus vėl išvysi žvaigždes.

Advento kalendorius: gruodžio 15

Kalėdos dar neprasidėjo,

O aš jau jų ilgiuosi vėl;

Atsimenu, kaip greit praėjo

Jos pernai, užpernai... Todėl

Žiūriu į eglę: raudoni elniai

Ant plačiašakės ramiai sau ganos,

Šviesoj lempučių priglunda švelniai

Pingvinas prie putlutės damos...

Matau, kaip laikina idilė,

Užgimus tik Kalėdų metui,

Gyvenimą šviesos pripylė,

Ir nurimstu. Tyla kaip reta

Maloniai apsupa lyg pūkas,-

Dar bus Kalėdų - ne paskutinės,

Dar laikas šypsosi - valiūkas

Ir šoka su žiema suktinį.

Advento kalendorius: gruodžio 14

 

Iliustracija iš das-muenchner-kindl

Laikas kartu - lyg sūpuoklės -

Kartais laimingas padangėj,

Kartais lyg koks pakaruoklis

Negyvas, sunkus, - susirangęs

It virvė kluono pakampėj,

tykanti galo ant balkio...

Bet vėlei džiaugiesi padangėj -

Nei troškulio, anei alkio.

Aukštyn - žemyn vis sūpuojies; 

Tarp žemės - dangaus lyg nelaisvėje.

Ir tik kai sūpynės sustoja,

Laikas kartu mus išteisina.

Advento kalendorius: gruodžio 13

Užsimiršau

margų sausainių rojuj,

teplioju glaistu juos

ir pabarstukais

puošiu, nes naiviai užsimojau

pradžiugint sielą

vaikiškais batukais.

Spalvoti pirštai,

pamėlę lyg nuo rašalo,

uogaujant nuo mėlynių,

užtraukia masę tirštą

ir daugiau neprašo

nei duonos, nei kvailų žaidimų, -

tik piešti,

tik trumpam vaiku pabūti.

Užsimiršau...

Advento kalendorius: gruodžio 12

 

Iliustracija iš carolinealfreds

 

Tai gražiai žybsėjo

Akyse lemputės,

Tos, kur nusileido

Ant žalios eglutės.

Tai gražiai skambėjo

Vaikučių balseliai,

Kol apkabinėjo

Gal šimtą šakelių.

Tai gražiai dainavo,

Šoko ir klegėjo,

Kol visi lig vieno

Miegelio nuėjo.

Advento kalendorius: gruodžio 11

           Nuotrauka iš geisteswissenschaften

Atvirutėse - tiesa, 

Kiekvienam skirtinga

Ir vistiek apie mane. 

Jei gavai, 

Tai esi mylimas labiau, 

Nei galiu sau leisti. 

Prabanga - gyvenimo saldėsis,

Todėl numoju ranka

Ir mėgaujuosiu, - 

Gyvenu juk tik vieną kartą. 

Advento kalendorius: gruodžio 10

 

Iliustracija iš lebenslust-blog.de

Diena lyg marokietiška mozaika

Pražystanti gėlėm iš įvairiausių dydžių 

Spalvų ir formų gyvenimo detalių.

Joje: ir ašarų, ir džiugesio užtenka,

Ir "myliu", ir "pavydžiu"

Pasitaikyt gali;

Pasiryžimo užmaišyt meduoliams tešlą,

Kalėdinį meniu susistyguot;

Ilgų klajonių tarp prisiminimų,

Dainų melodijų, kurios paliečia dažną,

Kančių, nenoro vėl pasikartot

Ir baimių, abejonių; atradimų

Savy, pasaulyje aplink, kituos - 

Visur, kur dar yra vilties prabusti

Ir nepabūgti to, kas priešaky;

Istorinių akimirkų darbuos,

Sukilėlių, nenorinčių paklusti,

Tiesos, kurios pati nebegirdi...

Ir noro justi, justi, justi, justi!

Advento kalendorius: gruodžio 9

 

Nuotrauka iš fashionzone.de

nei interneto

nei televizoriaus

nei telefono

tik mobilus

dar veikia

ne bėda

bus vakaras

prie knygų

ir žaidimų

ne prakeikimas

Dievo dovana

Advento kalendorius: gruodžio 8

Nuotrauka iš welt.de

Kaimynų lange

Sužibo raaudona žvaigždė 

Ir šviečia rytą vakarą

Vis primindama, 

Kad Beatliejaus stebuklas

Visur ir visiems įmanomas, 

Jeigu tiki. 

Advento kalendorius: gruodžio 7

 

Nuotrauka iš venividi

ramiai gyvent

ramiai anksti iš ryto

ramiai pietums

ramiai ir vakare

ramiai vaikus pakelt

ramiai leist į mokyklą

ramiai sudalyvaut

pirkimų dakare

ramiai išvirt pietus

ramiai skaniai pavalgyt

ramiai susiūti kojines

bei išvalyt batus

ramiai nubraukti snarglį

išplaut grindis užuolaidas

užtraukt įjungus šviesą

ramiai uždegt žvakes

ramiai paduot į stalą

balandėlius su bulvėm

ramiai suplauti puodus

kremu įtrint rankas

ramiai skaityti knygą

ramiai rašyti žodį

ramiai užtrenkt duris

ramiai jas vėl atvert

ramiai akis nuplauti

ramiai lašų į nosį 

įlašint nuo slogos

ramiai dramas ištvert

ramiai įsliuogt pižamon

ramiai atverti langus

ramiai įleist į vidų

sušalusias žvaigždes

ramiai sapnus sapnuoti

ramiai tikėt reklamom

ramiai tave mylėti

ramiai ko nors nekęst

ramiai ryte nubusti

ramiai susiplanuoti

dienos kitos rutiną

ramybės taisykles

ramiai atsiprašyti

ar atleidimą duoti

ramiai bet kokiu oru

gyvenimą atšvęst

ramiai uždėti ranką

ant Biblijos viršelio

ir jau nebegrąžinamai

ramiai būt apsispręst

Advento kalendorius: gruodžio 6

Nuotrauka iš www.ndr.de

Dvi, tik dvi - nei daugiau, nei mažiau,

Šiemet ryškiai raudonos, it uogos

Seno putino, to, kur anksčiau

Prie vartelių rymojo prinokęs.

Vaiko pirštais liepsna uždegta

Ir svajingom akim pamyluota,

Suskaičiuota diena kiekviena:

Ta, kur buvo, ir ta - išsvajota.

Dar tik dvi, tegu bus jų gana

Apraudoti eglišakių daliai, -

Apkabinkime tuos, kur šalia,

Patylėkim minutę, jei galim.

Advento kalendorius: gruodžio 5

Nuotrauka iš die-kleine-krone.de

Sausainių metas:
Cukrus

Miltai

Sviestas

Kiaušiniai

Rankos

Meilė ir Viltis

Kočėlas

Peilis

Orkaitė

Laukimas

Iš nekantrumo

Skubanti širdis

Ragavimas

Traškumas tarp dantų

Saldus išpildymas

Svajos mažos

Dar vienas

Vienas?

Gali būt ir du

Svarbiausia

Kepame

Tradicija

Kartu.

Advento kalendorius: gruodžio 4

 

Nuotrauka iš tourismus.prien.de

Šiandien būsiu kantri:

Nešauksiu, nemekensiu,

Nesikabinėsiu;

Šiandien lyros stygas užgausiu

Ir klausysiu.

Nebėgsiu, nelėksiu -

Šiandien lauksiu

To, kas sulaukiama,

Nesigviešiu į laimę būt atrastai,

Meditacijos duonos atlaušiu,

Užsigersiu harmonijos pienu

Ir gyvensiu - nepageidausiu 

Tiesiog būdama su ja vienu.

Šiandien būsiu kantri,

Net kantriausia.

Nes kantrybė - dorybė.

Kantrėju...

Advento kalendorius: gruodžio 3

    

Nuotrauka iš gettyimages

Lijo,

kai

iškeliavo 

dėžutės, 

preparuotos 

linkėjimais.

Aš likau,

nes 

į dėžutę 

netilpau.

Bet telpu

į tavo delnus

ir to pakanka,

kad grįžčiau

kiekvieną dieną.

Geriau namo,

nei iš namų.

Kai baigsis lietus,

gal pasnigs.

O tada...

Tada lauksiu pavasario.

Tačiau kaip gi

laukti pavasario,

kai nežinai,

kada baigsis ruduo...

Kalnuose

atsiduso žiema.

Jos neužtenka iki manęs.

Liūdim kartu 

ir viliamės,

kad 

nukeliavus dėžutėms

laimingose akyse

atsispindės krentąs sniegas.

Advento kalendorius: gruodžio 2

 

Nuotrauka iš venividi.lt

Mintis apie kiekvieną,

Brangų vis savaip,

Kartu su žodžiais,

surašytais atvirukuos,

Su dovanom vaikams

Ir su saldžiais

Linkėjimais marguos maišiukuos

Į dėžutes supakavau.

Ir pavargau...

Bet argi nuovargis svarbus,

Kai viduje,

Kažkur giliai širdy

Tarp dūžių ir tylos,

Jauti, kaip virpa laimė,

Sparnais gležnais

It fėja plakdama.

Žinai tada, kad jau naktis,

Kad jau žiema,

Bet su tavim

Dar juokias paslaptis,

Ir džiaugsmas tas,

Kurį pajus kiti,

Toks geras, toks šviesus...

Jei jo dar nepatyrei,

Vadinasi, negyvenai.

Advento kalendorius: gruodžio 1

  

Nuotrauka iš radioarabella.de

Kai rytą prabundi, akis pramerki,

Dar snaudžia saulė vyzdžiuose nakties,

Vaikai advento kalendorius traukia

Ir ieško už durelių paslapties.

Tyla ištirpsta virdulio garsuos -

Vanduo jo viduriuos purslais pavirsta,

Pasklinda kvapas plikomos kavos,

Ant lūpų "labo ryto" bučinys ištirpsta, -

Gyvenimas įgauna pagreitį dienos,

Nelieka kauluos tingulio ir skausmo.

Prasideda žiema be sniego, be šalnos,

Tačiau vis tiek pilna krūtinė džiaugsmo.

Laiminga

 

                                                                                                              Gustav Klimt, Šeima

Kada manęs paklausi,

Ar dar esu laiminga,

Tyliu ir tau šypsausi.

Rūpiu... Už lango sninga

Geltoni klevo lapai - 

Ruduo mojuoja vėjui.

Prie durų ilsis batai,

Skubiai namo parėję,

Ir rankos snaudžia vėlei

Ant kaklo - šešios poros.

Šypsausi. Pastebėjai?

Laiminga savo noru.