Buvo žibėjo
Žvaigždė virš Betliejaus,
Krito ant kelių
Karaliai atėję.
Buvo Kalėdos,
Buvom susėdę,
Kilom ir vėlei
Verkėm priėdę.
Buvo stebuklų,
Metas ne mūsų:
Kažkam vieną kuklų,
Kažkam laimės pusė.
Buvo, praėjo
Visa, kas esam,
Kuo nusidėjom,
Kaip išmaldos prašėm.
Buvo, bet vėlgi
Mintis pravėdinę,
Lūpas suvilgę,
Atstatę krūtinę
Dirbam, nes žinom,
Laikas retėja,
Jei negrąžinam,
Skolos didėja;
Bus dar ligų
Ir rūpesčių kalnas,
Bet pamažu
Išvaikysime velnius
Ir būsime taip,
Kaip būti mums verta -
Kad Žemė dar džiugintų
Šimtąjį kartą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą