Pasirašyk ir aš eisiu
Žalios stotelės ieškoti,
Be dviračio ir be teisių
Autobusu išvažiuoti
Į negyvenamą salą,
Kurioj rašysiu ant smėlio
Ne SOS, ne HEPL, ne VALHALA,
O aleliuja! Kalbėjo
Kadaise rytmečio vėjas,
Kad saulei gęstant stos štilis,
Bet man lig šiolei norėjos
Klausyt, kaip čiulba dagilis,
Pabūti vilkdalgio žiedu,
Gile, kur šimtmetį snaudžia
Šaknies storos prisilietus
Ir savo laikmečio laukia,
Erelio sparną paliesti,
Kol sklendžia saulės artybėj,
Ant akmenėlio prisėsti
Ir pasvajoti ramybėj,
Gamtos kvėpavimą uosti,
Širdies plakimą jos justi,
Gyvent ir nenusibosti...
Tačiau pirmiausia - nubusti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą