Nuotrauka iš kamileslife
Geria siela anksčiau negu lūpos
Lašą lengvo putojančio vyno,
Žemė skuba, nelaukia, kol klūpo
Įsikibus į beržą Bagira,
Siurbia sulą, ši varva per smakrą,
Kapsi sniego pusnin ir putoja...
Atsivėrusios poros it čakros
Vėjo pirštais it dūdomis groja.
Tavo akys jau juodos iš geismo,
Meilės man ir ne man - tai svajonei,
Su kuria geriant laimę į teismą
Patenki, nes laukt nebenori,-
Liesti, būti, jausti anapus
Savo kūno, proto ir syvų...
Lyg užgimtum dar kartą iš naujo
Vien nuo lašo putojančio vyno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą