Įsimylėjau tavo ilgų žvilgsnį:
Buvai toli. Toliau nei aš galvojau.
Širdy nusivylimas lengvas dilgsi;
Daigus išleidžia, stiebias abejonė.
Gal nereikėjo kalbinti? Iš lėto
Nusekti akimis, kol tu pradingsi...
Kas naktį laukti liekno silueto
Ir pilko it lietus rudenis žvilgsnio.
Dabar tyli nustebęs, lyg sugrįžti
Iš ten, kur akimis buvai, nedrįstum.
Matai mane, tačiau neatpažįsti...
Ir mano siejoj niekad nepaklystum,
Neklaidžiotum smėlėtais vingiais
Ant Širvintos krantų, smailių it peiliai.
Nepasiilgtum taip, kaip pasiilgai
Anapus žvilgsnio likusios. Ak... gaila...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą