Kančia

Seku, seku pasaką

Apie žmogaus kančią,

Ilgą ir nenutrūkstančią,

Gumos tamprumo savybe apdovanotą;

Kartais svetimą,

Lyg dviem dydžiais per mažus batus,

Kartais tokią savą,

Lyg savasties materiją.

Užrakinti vartai žmogui

Į laisvą nuo kančios būtį,

Kurioje nieko nėra,

Nes kančia suka kūrybiškumo malūną,

Stovintį vidury plyno lauko,

Pavadinimu AŠ.