ir vėl rytas
vėl kvepia bandelėmis
saulė oranžiniais pirštais
čiupinėja pražydusias obelis
ir namų stogus
žiemą vasarą vienodus
tik retkarčiais pražylančius
šerkšno plaukais
spustelėjus šaltukui
it kokiam stebukladariui
radijo imtuvas dainuoja
moterišku balsu
vaikai krebžda savo kambaryje
besirisdami iš lovų
it viščiukai iš kiaušinių
Velykos praėjo
viščiukai liko
ir keli dažyti margučiai
lyg primindami
atgimimo baigtinumą
ir vėl rytas
vėl kvepia bandelėmis
saulė žiūri pro virtuvės langą
matyt
užuodė traškią duonelę
ar išgirdo vaikų balsus
palei mano ausis
kai rankos apsiveja kaklą
pačiam saldžiausiam
rytiniam apkabinimui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą