Tėveliui

Mano pasaulyje stovi trobelė:

Jos sienos, jos stogas, mažyčiai langeliai,

Jos durys, jos slenkstis, jos pamatai

Tavo, Tėveli, statyti. Žinai,

Iš tos trobelės pasaulis spalvotas,

Mano pačios, ne kitų, sugalvotas

Veržiasi drąsiai į dangų, į aukštą,

Nes tu man padirbai indus ir šaukštus,

Nes tu ilgas kopėčias sumeistravai,

Kuriom į mėnulį įlipčiau lengvai,

Nes tu mano angelas sargas buvai

Lydėjai tylėdamas, nesikišai -

Leidai užaugti, palikti trobelę,

Tikėjai manim, palaiminai kelią

Ir vis dar meistrauji - darbai nesibaigia,

Kaip tėviška meilė nesibaigia vaikui.