 |
| Nuotrauka iš amazon.de |
Raukosi kaktos - nežino
Ir nežinos, nes per siauros.
Tempiam likimo vežimą,
Vežimas - kaip gaila! - kiauras...
O buvo kadaise pilnas,
Sulig dangumi prikrautas:
Ir druskos, ir aukso vilnos,
Ir džiaugsmo dar neragauto.
Bet uždraustą vaisių prakando
Vyro ir Moters dantys,
Užvirto pakinktai ant sprando
Ir laisvė ėmė vaidentis.
Traukiam vežimą skylėtą
Pilkais asilėliais pavirtę
Ir viliamės grįžt savo vieton -
Į Edeno sodą - apgirtę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą