vasara atsiduso
termometro stulpelis šoktelėjo iki 30 °C
sodai ir sodeliai pražydo skėčiais nuo saulės
prisipildė gėlių vazonų
pakvipo laužo dūmais
vakarai tapo kalbūs
rytai - tylūs
tik musė nenumaldomai zyzia
nedrįsdama nutūpti ant balto lempos gaubto
kaip kad žmogus nedrįsta nutūpti ant mėnulio
saulė leidžiasi žemiau nei pernai
žemė keičia savo sukimosi trajektoriją
žmogus pernelyg įsismarkavo -
išmušė savo planetą iš vėžių
vasara alsuoja karščiu
džiovina patalynę valandų ritmu
tačiau paukščių gerklės neišdžiūsta
jie traleliuoja krūmuose ir medžiuose
laksto stogais ir pievomis
užsiėmę savais sezoniniais rūpesčiais
kaltės jie nejaučia
kalti mes
todėl ir nežinome kaip dabar būti
kaip ištverti karščius - sąžinės protuberantus
ieškome šešėlių
neriamės iš kailio
slepiamės po ekologiškais drabužiais
tikėdamiesi atpirkti savo darbus
kuriuos nudirbo kiti
kuriuos ir atpirks kiti
nes mes esame tik dulkės
nusėdančios ant mūsų baldų
pragyvensiančių tave ir mane
kad sudegtų karštuose saulės spinduliuose
ir patręštų iš pelenų atgimstančią žemę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą