Likimui

Kiek man duosi? Ir kiek atimsi?

Tavo rankos didelės, plačios,

Pirštuos laiko pulsavimas tvinksi -

Akys žiūri ir vertina pačios.

Tiktai tu, tu žinai jau, kiek duosi,

Spaudi sielą it grobį delne: 

Nespurdėsi, sakai, pasiduosi, -

Leisiu plaukiot akies ežere,

O jei muistysies ir blaškysies,

Jei ištrūksi, išskrisi - deja, -

Savo laiką tuščiai iššvaistysi -

It akmuo nusileisi dugne.

Kiek man duosi? Ir kiek atimsi?

Klausiu vis, nors seniai nutuokiu, -

Ne atsakymus išdalinsi,

O lyg paukščiams šiek tiek trupinių...