 |
| Fotografas Ralf Kistowski |
Iki viršūnės negaliu užkopti -
Man vis sėkmės pritrūksta nelemtos.
Galiu sau skristi ir galiu sau suokti,
Bet negaliu nutūpti ant šakos
Viršūnėje. O juk atsiveria iš ten
Beribiai toliai - išsisklaido rūkas,
Miražų purvą lengva iškedent
Sparnais bene danguj staiga nutūpus.
Tačiau iki viršūnės man - toli...
Lipu it skruzdėlė lapelių kirpti
Ir vis kartoju: "Tu tikrai gali
Kasdien aukščiau, kasdien aukščiau pakilti".
Toks mano kelias, jis - vertikalus.
Svajonėm varomi auliniai batai
Užkels mane pas deives ir dievus,
O jeigu ne... daug laiko liks arbatai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą