 |
| Nuotrauka iš 15min.lt |
braukiu lašus nuo kaktos ir nuo sprando,
krūtinės, žastų, šlaunų, blauzdų, -
kūnas nežino, todėl nesuranda
durų į laisvę iš ten, kur tirpstu
lekiu į kairę, į dešinę šoku -
nėra pabaigos, tik veiksmo tąsa
aš lyg žiurkėnas ridentis moku
ir suktis greitėjančiam laiko rate
blaškaus lyg girta po miegančią gatvę
galvoj tik viena mintis - man gana!
pargriovusi savo dirbtinę vienatvę
nutraukiu nuo veido apgaulę - tadaaa!
pasaulis atkiša bučiniui lūpas -
šiltas, spalvotas, putlias - tikras!
šnopuoju garsiai prie lango suklupus
bučiuodama savo herojes - rankas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą