Undinėlės

Nuotrauka iš taynoeznanie

Trauk iš jūros tinklus!

Undinėlės suskubo:

Vaiko storus pulkus,

Bijo žemiško rūbo.

Jos girdėjo gandus

Apie alkaną, godų

Baubą, baubo vaikus

Ir nevertą jų žodį.

Nei tiesos, nei garbės - 

Savo žemę pridergę,

Užsimanė šlovės -

Undinėlių sau vergėm.

Niekada! Kol galės

Nors viena vandens nimfa,

Spjaudys bangos, kalbės

Pažadais nenurimti,

Pažadais atiduoti

Visą "turtą" - nereikia!

Galit patys šnopuoti

Plastikais pasikreikę.