Nudažiau! Nudažiau kiaušinius Velykoms! Dabar jau niekur jos nedings, dabar tikrai turės ateiti ir atnešti viltį. Juk be vilties mes visko bijome, depresuojame, lindime susisukę į savo kokonus ir niekur nekišame nosies, niekuo nesidomime, nieko netrokštame, net nesvajojame. Viltis - tai tas šiaudas už kurio griebiasi skęstantysis, tik ji kur kas tvirtesnė, nes išlaiko ne tik mūsų kūnų svorį, bet ir mūsų pasaulius.
Gerai, kad Velykos yra. Gyvenimas su jomis kur kas spalvingesnis, net jeigu laikui bėgant išsitrina iš atminties tradicijų subtilybės, pasimiršta pasninkavimas, keičiasi gaminamų valgių receptai. Mes esame skirtingi, tai nenuostabu, kad ir mūsų Velykos skiriasi. Taip yra gerai. Vienodai būtų nuobodu. Ir nereikia jaustis prastesniais, jeigu draugų Velykos kur kas prašmatnesnės, ar tradiciškesnės, o gal spalvingesnės. Ne kiaušinių raštuose, valgių mandrume, stalo gražume slypi Velykų dvasia. Ji mumyse. Jausmas turi būti geras, širdis džiaugtis, akys švytėti. Visame kame tegul skleidžiasi viltis tarsi pavasarinis žiedas.
Ir nors buvimas drauge jau kiek įkyrėjo, linkiu sau ir visiems iš naujo įvertinti savo laimę, kuri kiekvieną rytą prabudus atgimsta iš naujo, žybsi vaikų akyse prie pusryčių stalo ir auga kartu su kiekviena drauge išgyventa diena. Nes "drauge" viena dieną virs į "atskirai" ir tada gal gailėsimės, kad nematėme, nejautėme, neatpažinome laimingų akimirkų. Matykime vienas kitą, nesidrovėkime apkabinti ir pasakyti, kokie dėkingi gyvenimui esame, kad turime vieni kitus. Laimė nėra kokioje nors negyvenamoje saloje piratų užkastas lobis, laimė - tai žmonės, kurie augina mus visomis įmanomomis prasmėmis. Būkime visi iki vieno laimingi!
I. Vito
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą