Elgetos monologas

 

Nuotrauka iš santaka.info

Elgetauju

Ištiesiu kiaurą kepurę

Renku nesurenkamus

Pakišęs kojas

Po savimi

Ant kieto šaligatvio

Prie gardžiai

Kvepiančios bandelėmis

Ir šviežia duona

Kepyklėlės

Klūpau ir meldžiuosi

Praeiviams

Jie mano dievai

Kaukėtais veidais

Dideli ir išdidūs

Nepasiekiami

Tik malonė

Nukrinta į kiaurą kepurę

Ir pranyksta

Juodojoje skylėje

Didesniems tikslams

Už mane ir Kitus

Už mūsų nuodėmes

Už tikėjimą

Kada nors surinkti

Nesurenkamus