Kalba kriaušės žiedai - dūzgia,
Saulės spindulius geria ir laukia,
Kol laukai liausis traktoriais burzgę,
Žmonės baigs tarsi vandenys plaukę.
Karščių vasaros laukia - nokti
Ir brandinti vaisių sultingą;
Saulės karštį, lietaus drėgmę vogti...
Žemėn žiedlapiai saujomis sninga.
Kvepia rytas Velykų - laimė
Kriaušių medų į avilį velka.
Dar pavasaris. Miestai ir kaimai
Susitelkę į šventinę talką
Meldžias Dievui ir viltį brangina -
Baltą baltą it kriaušių sniegas.
Skamba oras nuo varpo varinio -
Aleliuja! Meilė nemiega.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą