Ar žinai, kur surasti kepurę?
Tą, su raunančia plaukus trauka?
Užsidėjęs ją kartą nukūrei
Ir chaosas pavirto tvarka.
Nuo tada tu tyli. Nesakai,
Kas, iš kur ir kodėl. Paslaptis?
Netikėtai nuslinko plaukai.
Skarele plikę slėpsiu. Akis -
Po didžiuliais tamsiais akiniais, -
Pripratau būt nematoma sau.
Tu žinai - net ir su marškiniais
Aš jaučiuosi nuoga. Pavargau.
Noriu būti laisva - kepurėta,
Net jei "aš" pasiduos, negyvens.
Atiduok man kepurę ruplėtą
Tarsi tošį nuo beržo liemens,
Atiduok ir nesaugok manęs -
Aš žinau, kaip pranykti turiu.
Ji vis tiek kelią mano suras -
Aš kaip niekad tvirtai tuo tikiu;
Ji paslėps mano sielą savy -
Kaip kad paslepia trynį višta,
Ir gyvensiu savęs užmaršty
Kaip tiesa - ne likimo klaida.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą