Apsirenk - šalta būna nuogam,
Juk gerumas kaulų nešildo,
Kaip kepurė negelbsti ragam,
Ant kaktos kurie vakar išlindo.
Nei tai panas, nei tai ožys.
Vėjas barzdą nedrąsiai kedena.
Nežinia, kokios galios išlįs,
Kuo likimas išpaikęs gyvena.
Atsispyręs nuo žemės aukštyn
Šokinėji ir rūpesčiai dingę.
Dvi kanopos, ragai du minty -
Mitologinis kvapas slaptingas...
Mitologinis? Ech, ne visai, -
Kvapas sklinda anapus ausų.
Apsirenk, juk nešildo plaukai, -
Prisiminti Save - nebaisu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą