Nusižiovavai užsimiegojęs,
Ryto sunkį nuo veido nusibraukei,
Iš smalsumo net išsižiojęs
Naują dieną į širdį susimetei;
Jas renki kaip gintaro kruopas
Po audros renka pajūrio pirštai:
Vieną dieną - į iškastą duobę,
Kitą dieną - į debesį tirštą.
Ir nešioji kiekvieną kantriai,
Kol apsunksta keliai sudilę, -
Atsisėdi vakaro mantrai,
Pasitiesęs skylėtą milinę,
Savo naštą šalia pasidėjęs
Jau šypsaisi - jūra prieš nosį.
Ir džiaugiesi tiek metų ėjęs, -
Kopų smėlyje išsimiegosi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą