Nuotrauka iš Heaven Now
Kad rasa
Nukrinta ant palangės ir sudulka,
Kad vasara su batais - ne basa
Į kambarį pro langą prasisunkia.
Sakau - išeik, palik mane rymot.
Stebėsiu rasą,
Varvančią ant vyrių,
Ir vasaros ilgas ilgas kasas
Surinksiu nuvalyti dulkėms ant lentynų.
Sakau, kad neprapulsiu:
Vakarais klausysiuosi vaiduoklių aimanų,
Atsklindančių iš ten, kur tu buvai -
Iš mano sielos, kūno, smegenų...
Kol vasaros kulnis paspirs lengvai
Jau beužsiveriančias į namus duris
Ir vėl atvers... Negirgžda jau, sakai?
Tikrai, tylu - tik ant palangės kapsi
Dar dulkių nesibaidanti viltis.
Sakau, tu vėl mane surasi,
Nors niekada taip ir nepalikai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą