Nuotrauka iš gettyimages, autorius Aleksandar Nakic
Akys nemeluoja - rytas -
Vaikiškų pėdų šlepsėjimas
Ir veidai, smalsiai ieškantys manojo,
Kai šviesiaplaukės galvos kyšteli pro durų angą.
Nosis nemeluoja - kava -
Gurguliuoja ir šnypščia kavos aparatas,
Sklinda per kambarius, aplenkdamas sienas -
Įveikdamas visas kliūtis.
Ausys nemeluoja - balsas -
Mano žmogus niūniuoja V. Lacko "Bekraščius vandenynus".
Saulė kyla ir ištiesia spindulius lyg arfos stygas,
Kad jais grotume savo gyvenimo melodiją.
Širdis nemeluoja - laimė,
Net jei kitokia, negu svajonėse, -
Kiekybę pakeitė kokybė, mažiau tapo daugiau.
Mano pasaulis dabar keturis kartus platesnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą