 |
| Nuotrauka iš test.de, plainpicture / Johner / K. Engstrom |
Kaip skubiai mintys susisupo
Į vėjo ūžesį lyg skarą
Tyla nužievino, nulupo
Nuvargusią jų odą - žalą.
Vyšnios kvepėjo - sielą gydė, -
Genys kaleno medžio uokse,
Stiepėsi saulėn žiedai pražydę,
Kol medžių šakos plikos spokso
Į debesų mozaiką pilką,
Žvaigždes dėlioja - ženklo laukia...
Lietaus lašai akis suvilgė, -
Jau pasivaikščiojau palauke.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą