Nuotrauka iš efoto
Širdy vis dar basa, vis susivėlus,
Laukais ir paupiais linksma braidau,
O laikas purto už pečių suėmęs -
Prabusti prašo, kol nenukritau
Nuo debesies, svajų varikliais varomo.
Einu, dairaus į dangų, ne į žemę
Akis įsmeigus, ieškau sielų slalomo,
Bet jis ne mano nosiai ir kišenei.
Todėl nuo debesies lipu žemyn,
Grįžtu į šiandien, į dabar ir čia,
Žvelgiu į veidrodį - per veidrodį gilyn
Ir nurimstu suradusi save -
Tą pačią - basą, susivėlusią, laimingą,
Su karkvabaliu mažame delne.
Tegul sau juokiasi ir žaidžia kaip jai tinka, -
Aš būsiu aš, kol ji gyvens mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą