Grįžusioji

Iliustracija iš Ginta Filia Solis

 

Ji sugrįžo, sugrįžo!

Žiūri akys paniurę...

Bet nežino, kad vyžos

Geležinės prakiuro,

Kad prairo drabužiai

Pakeliui ir sudrisko,

Kad dalelė dalužė

Pagailėjo jai visko.

Ne dėl jūsų sugrįžo -

Baigės kelias gimtinėj;

Išdidumas ištižo,

Palengvėjo krūtinėj,

Rado tai, ko ieškojo,

Žalio klevo pavėsy...

Basos ilsisi kojos

Ant žolės išsitiesę,

Saulės šilumą geria 

Veidas, vėjų išpraustas,

Pirštai kruta - jie neria

Laimės siūlų apsiaustą.

Juo apgaubs savo būtį -

Tegul niekad nevargins

Kasdienos suirutės

Ir chaoso žabangos.

O į tuos, kurių akys

Vis dar spokso paniurę,

Ji šypsosis pasakius,

Kad laimingų nebūna

Ten, kur išorė spindi,

O vidus juodas suodžiais.

Ir, užvėrusi širdį,

Įtikės savo žodžiais.