Grafikos darbas Holgerio Vogto
Aš - juoda katė,
bėgiojanti sau per kelią.
Murkiu, žiūrėdama tau į akis
lyg norėdama pieno,
ir laukiu, kol ištiesi ranką
mane paglostyti.
Bet tu žiūri
apvaliomis iš baimės akimis
į mano blizgų it varnos plunksnos kailį
ir nelieti manęs.
- Škac tu, nelaime! -
sušunki šiepdamas dantis
ir šiaušdamas kuprą,
strykteli atgal, persiverti
kaip išsigandęs agurko
ir pasislepi.
Tu perbėgai man kelią,
o aš - tau.
Nelaimių minusai tapo pliusu;
Mes esame juodos katės,
savo kailiu patyrusios metamorfozės stebuklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą