Nuotrauka iš piqsels.com
Tik pirštų atspaudai ant lango stiklo liko,
Tarsi pabėgti norinčio reliktas.
Anapus stiklo keičiasi laikai - gamta nupliko,
O šiapus atminimui statomas paminklas,
Nes tu - įrodymas, kad aš mokėjau jausti,
Kad aš mylėjau, mylima buvau...
Mėnulio pjautuvas taip skaudžiai delnus pjaustė, -
Žvaigždžių šviesoj it vaškas ištirpau.
Tik pirštų atspaudai ant lango stiklo liko,
Be jų esu beturtė vargana.
Ir vis dėlto viltis man mesteli skatiką:
- Taupyk ir kada nors jų bus gana, -
Galėsi vėl žiūrėt pro langą kaip pro langą,
O ne paminklą, pilną atspaudų.
Žvelgiu į ryto tamsą lyg į angą
Ir... jonvabalių juoką atrandu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą