Geriu arbatą ir mėgaujuosi žolelių aromatu:
gomuryje užauga žolės -
dilgelės, mėtos, pipirmėtės;
liežuvį apsiveja gervuogių krūmai,
apkibę sultingomis nakties uogomis;
tarp dantų pražysta rugiagėlės...
Vienas gurkšnis arbatos -
vienas praregėjimas, -
esu miško deivė ilgais it upė plaukais,
staiga atsidūrusi mieste,
kur žolynai ir medžiai įkalinti asfalto, -
jie būtį supranta kaip vienatvę.
Verkiu už juos iš gailesčio užsimiršusi,
kad ir pati kaliu
arbatos puodelyje atsispindinčiame gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą