Apie tylą vis noriu rašyti,
Apie jos stebuklingas galias,-
Sugebėjimą protą valdyti:
Džiūt išdžiūt ar išleist šakeles.
Apie ilgesį jos, kai kas dieną
Trokštam grįžti namo po darbų,
Atsiremti tarytum į sieną
Petį mylimo tyliai. Žvarbu
Kai aplinkui, ruduo barsto lietų,
Kai pasaulį sukausto liga,
Šitaip gera yra patylėti
Su seniai išsvajota knyga.
Leisti tylai nugulti į sielą,
Atrakinti minčių dureles
Ir išleist pabėgioti po kiemą
Net kukliausias svajų aveles.
Nuotrauka iš rinkosaikste
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą