Akys pavargo
nuo įtempto darbo -
matyti žmogų
nuogą, be kaukių;
matyti mažmožius
niekam nerūpimus,
bet mūsų Žemei
svarbius ir net būtinus;
matyti ašaras
dar tik užgimstančias,
artėjantį vakarą,
vaikus nurimstančius;
laiką matyti
iš lėto skabantį
šimtažiedžių žiedlapius
ant siūlų kabančius -
kiekvienam po vieną,
jei sekasi - du.
Ir taip kas dieną...
Užtai pavargstu
ir akys pavargsta.
Užmerkiu. Kvėpuoju.
Mintys nualpsta,
trumpam pajuoduoja...
Sekundę nutyla
žodžiai skaityti
ir vėlei pakyla darbui -
matyti.
Nuotrauka iš Efoto.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą