Man Dievas davė kiškio sielą -
bijau lapų šnarėjimo
likimui artėjant,
debesų metamo šešėlio
audrai užslenkant,
šaltų rankų prisilietimo
saulei patekant,
juodos katės skubėjimo per kelią,
laukimo, nežinios,
net laisvės...
Ir vis dėlto nešaukiu:
"Dangus griūva",
nes drąsa slypi ne
kažkur anapus,
o mano apsisprendime
nebėgti nuo vilko,
kurio nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą