Bergždžios dienos

                                                                                                                 Nuotrauka iš www.lernen.net

Bergždžios dienos - pačios liūdniausios, -

jos varva it seilės į sielą

ir virsta ežerais,

kuriuose įmanu paskęsti.

Ir tu skęsti,

kol pasieki dugną,

kad atsispyrus vėl pakiltum į viršų;

pamatai tada savo atspindį

vandens paviršiuje - 

tikrąjį savo "aš" veidą

ir pasuki į krantą,

kad išdžiūtum saulėje,

nes jau žinai, jog

bergždžios dienos - pačios vaisingiausios.

Šviesa yra šviesa

                                                                                                             Nuotrauka ChildishToy

Kaip gėlės be šviesos

miršta mūsų svajonės, –

neužtraukim užuolaidų,

tegul nuogi langai

pakvies spindulius

į vidų:

saulės ar mėnulio –

nesvarbu;

šviesa yra šviesa –

joje būname arba nebūname

savo noru.

Gražus pasaulis

         Nuotrauka iš www.businessinsider.de

Gražus pasaulis, 

jeigu gyveni

taikoj su savimi;

spalvų gama tada

kaip niekada gausi. 

Susigeria istorija 

bažnyčių, tiltų, 

bokštų, sandėlių 

į atmerktas akis, 

o tu

kvėpuoji, myli, 

būni ir džiaugies, 

kad tau dar vis

gražus pasaulis. 

Šviesa pro langus

                                                                                                           Nuotrauka iš i.pinimg.com

Pro langus tarsi pro akis

Šviesa į vidų tarsi sielą

Daiktų šešėlius lyg vagis

Suvys į naktį - išlaisvins dieną

Nuo baimės, kad tavęs per maža, 

Pasitikėjimo stokos, 

O tu eiles tarytum grąžą 

Paskleisi lapais ant šakos. 

Po filmo "Pianistas iš Gare du Nord"

                                                                                                       Nuotrauka iš www.kino-zeit.de

Dabar žinau, kodėl

negroju fortepijonu,

pianinu ar vargonais -

ne man partitūros, 

adagio, ad libitum, 

forte, diminuendo... 

Man - tik muzika,

skambanti visomis 

jausmų natomis

iš širdies ir tik paskui 

iš klavišų 

į mane, 

į mano būtį, 

kad primintų, 

kokia laimė yra gyventi. 

Šaligatviais

                                                                                                                                                    Nuotrauka iš https://de.m.wiktionary.org

Šaligatviais - tiesiai

Per lietų - į šviesą

Per painų ir pilką 

Gatvių labirintą

Su viltim rasti kelią 

Savo - ne kito

Žingsnį atsargų 

Į priekį - be vargo

Šaligatviais - tiesiai

Lengviau eiti dviese

Miestiečio refleksijos

Nuotrauka iš https://www.citynews-koeln.de

                                                                                                                                              

Mano miestas ne toks ir žavus. 
Tarp aukštų Kelno katedros keterų, 
Tiltų, Reino, daugiabučių ir televizijos bokšto 
Blaškosi mažas žmogus 
Ir nežino, ko labiau trokšta:
Laisvės būti savimi ar paklusti normoms.
Pilkos spalvos nebėra,-

Kur pasidėti gimusiam tarp dienos ir nakties?

 

Home sweet home

                                                                                                                Nuotrauka iš inc. com

Mūsų namai -

pradžia ir pabaiga, -

su duona ir druska 

pasitinka, 

su ašarom išlydi, 

kad vėl sugrįžtume 

pabūti. 

Laikas praeina, 

žmonės praeina. 

Taika keičia karą, 

karas - taiką,

bet mūsų namai

lieka ten,

kur gyvena meilė. 

Mintis apie šiukšles

                                                                                                                                                    Nuotrauka iš https://www.leipziginfo.de

Mūsų pėdos 

įdarytos šiukšlėmis

kaip ir mūsų planeta;

tarsi būtume ne žmonės 

o ateiviai, 

kuriems nerūpi Kito 

kiemo švara. 

Kai sudegs miškai

                                                                                                                                                                           Nuotrauka iš www.zdf.de

Kai sudegs miškai, 

pasaulis virs dykuma. 

Jau dabar gyvenam 

lakaus smėlio žemėje, -

mes lyg smiltys 

byram į vieną visumą 

kiekvienas atskirai.

Sekmadienio maldos

                                                                                                     Nuotrauka iš https://www.naturfriseure-naturalis.de/schutz-der-natur/

Skamba laukas nuo juoko - 

Ne mašinų ūžimo, - 

Tik sekmadienis žmogų 

Stabtelėt išmokino. 

Virpa medžiai nuo vėjo, 

Girdis bitės dūzgimas, 

Kaip žiogai šokinėja, 

Krebžda zylės bruzgynuos, 

Girdis žiedas levandos, 

Vazonėly užgimęs - 

Tai sekmadienio maldos, 

Sukalbėtos gimtinės. 

Šeštadienis

                                                                                                                               Nuotrauka iš http://blogsaltoalto.com/happy-saturday/

Niekur neskubam

Nieko nelaukiam

Būnam tyliai

Nesusimąstę

Mūsų laikas

Šiandien beribis

Galim jo kaip ledų 

Atsikąsti

Gera šitaip 

Nieko nelaukiant

Niekur neskubant

Būti tyliai

Vakaras

Nuotrauka iš https://www.pxfuel.com/en/free-photo-exvfp                                                     

Ant namo stogo nuraudęs

Vakaras tyliai prisėda,

Šypsosi saujon sugaudęs

Juoką vaikų. Skubiai rieda

Debesys tarsi mintys,

Tarsi gražiausios svajonės...

Vakaras gėrisi rimtas

Laikinumu. Stebi žmones.

Strykteli prisiminęs,

Kad vejasi saulę geltoną,

Jau visą save išdalinęs

Į skruostus vaikų raudonus.

Be akinių

                                         Nuotrauka iš "Brillen ohne Grenzen"                                    

Vengiu akinių;

Kai jų nedėviu,

Daiktai ir žmonės 

Atrodo puikesni. 

Net ir tiesa, 

Apsišarvavusi faktais, 

Neįstengia atimti grožio. 

Kai tiki, 

Nusiimi akinius, 

Nes pasaulio esmė 

Slypi kažkur anapus. 

Apie tai...

Apie tai, kaip į jūrą išplaukia laivai,

jos dugne druską mala malūnas, 

Jūratės pilies pabiri gintarai

bangomis į rankas mums pribūna.

Apie tai, kaip žalia tapo mūsų spalva, 

apie girios ir miško kalbą, 

kaip uogaujant nuo gailių apsvaigsta galva,

pievų grožį, piliakalnius, darbą. 

Apie Žilviną, Eglę ir kraujo puta

atplaukusią karo gadynę.

Apie tai, kaip širdis, trispalve apsupta, 

visad veržiasi grįžt į Tėvynę. 

Įsimylėjau

Nuotrauka iš vocal.media

Makaronai su parmezanu

tampa dažna kasdienybe -

paprastumas ištiesia ranką 

ir laikas ima šypsotis:

- Na? - klausia prikimęs. 

- Ar nori turėti mane?

- Noriu! - šaukiu, 

lyg nieko daugiau taip netrokščiau.

Užmegsiu romaną su juo, 

atsiduosiu visa,

kai orkaitėje keps makaronų apkepas, 

nes iki beprotybės įsimylėjau 

Savo Laiką. 

Namų džiunglės

Juodi drabužiai kabo ant džiovyklos;

nukabinsiu juos, 

kai balti išsiskalbs. 

Jie dabar mėtomi ir vėtomi

skalbimo mašinos būgne. 

Girdžiu, kaip šioji riaumoja - 

žvėris o ne buitinė technika. 

Mano namai - džiunglės, 

kuriose aš žaidžiu Jumanji. 

Nuotrauka iš:

https://www.wallpapertip.com/wpic/iJwihh_jumanji-welcome-to-the-jungle/

Savimotyvacija

 

- Sveika!

Aš esu priklausoma nuo cukraus, - 

prisipažįstu, žiūrėdama į veidrodį. 

-Sveika!

Aš esu priklausoma nuo televizoriaus, - 

atsako toji anapus. 

Atsidūstam abi supratusios, 

kad vargu ar turim jėgų 

atsikratyti viena kitos. 

- Tu ir aš - vieno kraujo! - 

sušunkam vienu metu. 

- Drauge mes stiprios! 

Vienybėje jėga! 

Šypsomės. 

Nauja diena - nauja kova. 

 

Nuotrauka iš https://www.beziehungsweise-magazin.de/wp-content/uploads/2016/11/egomanie_verliebt_in_spiegelbild_70278497_ByeByeTokyo.jpg

Medžiai kalba

Medžiai kalba

Klausytis tereikia, -

Žodžiai skamba

Atodūsiu vaiko. 

Jų prasmė 

Kiekvienam atvira. 

Iš šaknų 

Gimsta medžių kalba, 

Iš žievės 

Ir iš lapų kvapų, 

Iš vilties, 

Kad dar ne per vėlu. 

Apie knygų skaitymą

Kai studijavau turėjau kursiokių, kurios visada skaitydavo kelias knygas iš karto. Tada nesupratau, kaip galima šitaip skaityti, nes visada galėjau susikaupti tik ties vienu dalyku, taigi ir ties viena knyga. Panašiai kaip galima susikaupti tik į vieną pašnekovą, gvildenantį kokią labai labai svarbią temą. Jeigu neklausai, ką tas žmogus šneka, nesupranti esmės ir pasimeti tarp garsų, žodžių bei sakinių, taip niekada ir nesugulsiančių į vientisą prasmę turintį tekstą. Pokalbis negali būti produktyvus, jeigu vienu metu kalba daugiau negu vienas asmuo.


Dabar, prabėgus penkiolikai metų, skaitau ir aš kelias knygas iš karto. Padalinu laiką į konkrečios knygos laiką: kai laukiu Pijaus, kol šis plaukioja baseine, skaitau „Tolminkiemio istorijas“ ir vaikštinėju po parką; kol plaukioja Tomas, skaitau „Išgelbėti kačiuką“; savaitgaliais, kol vaikai žiūri filmukus, atsiverčiu „Das geheime Leben der Bäume“; o šiokiadieniais, kai jau atrodo, niekas manęs nebeišjudins darbui, pasiimu kurią nors iš trijų Austin Kleon knygų ir voilà – vėl norisi sėsti prie kompiuterio ar nusitverti sąsiuvinį ir rašyti.


Knygos iš tikrųjų pakeičia gyvenimą, ką jau kalbėti apie malonumą, jaučiamą jas skaitant. Žodžiai lieka galvoje, veikia mūsų sąmonę ir augina asmenybę. Skaitykime ir skatinkime skaityti savo vaikus. Nes, kaip rašė J. Marcinkevičius „kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais“.

I. Vito
 

Ruduo artėja

    Nuotrauka Robert Landori                            

Virš žaidžiančių berniukų galvų

rėkdamos pakilo žąsys, -

ruduo ragina kilti, 

rikiuotis - leistis kelionėn.

Ir nesvarbu, 

kad saulė dar kaitina viršugalvius

giedrą popietę, -

gamta turi savo laiką.

Ar girdi?

Čeža lapai po kojom...

Pirkinių vežimėlis

Stefanie Schäfers, Einkaufswagen, Öl auf Leinwand

Kodėl žmonės galvoja, 

kad pirkinių vežimėliai

yra jų privati nuosavybė?

Argi įsigytų turtų transportui

jie neturi automobilių, 

dviračių, nuosavų kojų?

Juk taip paprasta 

susikrauti visa į krepšius

ir tempti namo, 

nebijant pavirsti vagimi!

Mūsų yra daiktai, 

dėl kurių sąžinė gali 

ramiai snausti

saulės atokaitoje. 

Mėnulis dyla

Kaukės

 

Ant automobilių veidrodėlių

tarsi panaudoti prezervatyvai 

tabaluoja apsauginės kaukės, -

korona suluošino mūsų tikrovės suvokimą. 

Kur tai matyta -

kvapnias eglutes iškeitėm

į priseiliotus skudurėlius su gumytėmis! 

Laisvė

Nuotrauka iš delfi.lt

Kiekviename iš mūsų gyvena laisvė.

Ne už lango, 

posūkio 

ar horizonto, 

o už akių vokų

spalvotose rainelėse 

tyvuliuojančiuose sielos ežeruose.

Nardo ji lyg undinė 

ir nesiruošia bėgti, 

nes žino, 

kad pasaulis - 

didžiulis kalėjimas. 

***

Nuotrauka iš westend61.de

Šąla kojos, -

Sėdžiu pakėlusi jas ant kėdės.

Fone skamba angliškai kalbančiųjų gyvenimai:

Suprantu tik pavienius žodžius,

bet vis tiek jaučiuosi jų dalimi.

Pasaulis dabar toks artimas, -

daug artimesnis nei mylimieji. 

Kas mums nutiko?

Kada praradome save?