Vakarinis ilgesys

 

Vakare, kai į smalsias akis

žvaigždžių šviesa subėga, ištirpstu...

Skverbiuos pro užmerktas blakstienas it vagis

pabūti su tavim sapne kartu.

Tačiau sapne - dar vasara tvanki...

Šešėlis delno dengia veidą, širdį

ir nematai manęs... Esu blanki -

ruduo pastelinėm spalvom nugirdė...

Ir taip kas vakarą tikiuos naiviaī,

kad vėl šypsosies man žvaigždžių nušviestas,

tarsi viltis, paklydus tarp sapnų,

tarsi pražydęs nakčiai mano miestas.