Užsirašiau pas gydytoją,
pas vieną, o ateina kitas
arba kita - didelis pastatas, daug darbuotojų...
Tik jie neskuba.
O kur skubėti?
Daktarai žino - stresas kenkia sveikatai,
užtai pacientai laukia.
Laukiamajame tuščia.
Įsmeigiu į priešais mane stūksinčią pilkšvai žydrą sieną
ir galvoju, ar šiandien vėl praleisiu dvi tuščias valandas girgždindama nepatogias kėdes, ar sulauksiu baltachalatės malonės kiek anksčiau.
Tylu. Mąstau:
matyt, dideliame pastate pokaičio metas;
kol išorines sienas laižo saulės liežuviai,
vidinėmis kopinėja mano nuobodulys,
besimelsdamas dievų dievui -
esą geriau būti sveikai
per amžių amžius,
amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą