alter ego

 

susitikau gauruotą savo atvaizdą

veidrodžių karalystėje,

pasislėpusį liūto karūnoje -

bene apsimes valdovu -

alternatyvios mano tikrovės.

ten miega bedarbė sąžinė,

sninga ambrozija į šiltus delnus,

gieda mėlyni paukščiai visžalių krūmų viršūnėse,

augindami naują dieną vakarui

ir kometas nakčiai...

ten smilksta žarijos laužavietėje,

ant upės kranto meldžiasi dievui karklas,

glostydamas tekančius vandenis it mylimosios veidą

tyloj prakalbioj, gyvenimą liudijančioj,

susitikau save ir apsiverkiau.

 

Bendrakeleiviams

 

Tik vakar, rodos, pirmą kartą akys

sutiko tavo nedrąsias akis.

O jau, žiūrėk, ir vėl rikiuojas žąsys -

pakils ir su praėjusiom išskris...

Ir nebegrįš daugiau. Kaip nebegrįžta

nuskendusių laivų matrosai į namus...

Tik nuotraukos bylos mums apie ryžtą

ir apie sunkiai siekiamus tikslus.

Bet aš tikiu, kad vieną gražią dieną,

kai saulė tyliai ritinėsis pažemiui,

šypsosimės prisiminimų dievui.

Ir viens kitam. Šnabždėdami tikiu.