Bendrakeleiviams

 

Tik vakar, rodos, pirmą kartą akys

sutiko tavo nedrąsias akis.

O jau, žiūrėk, ir vėl rikiuojas žąsys -

pakils ir su praėjusiom išskris...

Ir nebegrįš daugiau. Kaip nebegrįžta

nuskendusių laivų matrosai į namus...

Tik nuotraukos bylos mums apie ryžtą

ir apie sunkiai siekiamus tikslus.

Bet aš tikiu, kad vieną gražią dieną,

kai saulė tyliai ritinėsis pažemiui,

šypsosimės prisiminimų dievui.

Ir viens kitam. Šnabždėdami tikiu.