Nebepastebiu vasaros

Nebepastebiu vasaros -

nei žalios, nei geltonos - tik pilką

matau gerai, smingančią vertikalėmis į vis dar nepasotinamą žemę

ir į mane it kokią dirvą,

kantriai laukiančią, 

kol sudygs giliai užkastos sėklos.

Nebepastebiu vasaros -

nei paukščių, nei triušių - tik žmones,

užmiršusius spalvas, išskyrus juodą,

it nešiotų gedulą,

atsispindintį sustingusiuose veiduose,

nors už lango visa apkabindama juokiasi saulė.

Nebepastebiu vasaros - 

nei čiulbesio, nei lapijos ošimo - tik mašinų triukšmą,

sirenų kaukimu ir stabdžių cypimu čaižantį mano dabartį,

kurioje jau nėra vasaros,

bet dar bus, jaučiu, dar tikrai bus.