Prie stalo

 

manyje gyvena istorijos

apie plakančias širdis tyloje

ir apie tylą plakančiose širdyse

kai sėdime prie stalo

žiūrėdami į prabėgantį laiką

mūsų veidų vingiuose

visos jos apie meilę

vieną didelę saulę

spinduliuojančią šviesą į visus

neišvengiamai prasiskverbiančią

per storiausią gelžbetonį 

kad išleistume šaknis ir žaliuotume 

gelbėdami planetą nuo pražūties

ir gelbėdami nuo pražūties save

sėdinčius prie bendro stalo 

ir besiklausančius širdžių barbenimo

it beldimo į pasaulio duris

kad šios atsivertų mirčiai ir gimimui 

ir pažinimui gyvenančiam tarp mūsų

pasivadinusiam kitu vardu

meilė