Diena

ant lipnaus lapelio

sugulė mano darbai

pasirėmę lazdelėmis laukia

kol pastatysiu jiems kryžius

išgeriu nervus stiprinančios arbatos

įsispiriu į savo geležines klumpes

ir apsigobusi mantros "aš galiu" nikabu

išeinu į saulę

nesustabdysi manęs

nuovargio slibine

aš žinau visas tavo silpnąsias vietas

geležiniu batu pašventinsiu tavo pasturgalį

ir neleisiu nutūpti ant sofos

eik grožėtis pelargonijų žiedais balkone

ir klausykis sunkaus kamanių ūžimo

o aš tūpčiosiu ir suksiuosi

laidodama darbus vieną po kito

guldydama į pasitenkinimo karstelius

ir giedodama jiems Vytauto Kernagio melodijas

kol užsimerks diena ir ilgais šešėliais apkabins vakaras

nutildydamas mano mantrą