Gyvenimas ant scenos

 

Su sparnais pamojuoju nuovargiui -

šis man šypsnį nuoširdų atsiunčia;

krintam mudu į lovą, prapuolam

sapno juodyje užrakinti...

Bet tiktai iki ryto drovaus,

prasimerkusio nuo saulės bučinio.

Suplasnoju sparnais - štai kaip būna,

kai ant scenos Gyvenimas užlipa.